- palapus
- palapùs, -ì adj. (4) žr. palaipus 1: Palapus, kurs lipa aukštai par virvę, stulpu pagal J. Palapùs vaikas: nėr tokio medžio, į kurį ans neįsikartum Slnt. Koks ans palapùs: nebijo teip aukštai lipti! Žr. Jūsų piemuo beesąs labai palapùs, net į pačią beržo viršūnę buvo įlipęs Pln. Palapùs šuo, kurs palipa ant stalo Als.
Dictionary of the Lithuanian Language.